06.26.  23:58

buvau tau sesuo.
buvau tau viskas, kas norėjai, kad būčiau.
mirus būčiau.
mirus. mirus, bet po dviejų valandų  prisikėlus, ir galbūt, jei būtum norėjus - nupirkus šokoladinių ledų.

buvau tau viskas, kas norėjai, kad būčiau.
buvai man viskas. kas norėjau, kad būtum, ir kas nenorėjau.

ir matyt žinau, kaip jaučiasi mirštantis žmogus.
per akis nebėga jokie gyvenimai. tu tik sėdi, ir jauti kiekvieną sekundę iškvepiantis tai, kas yra visa Meilė tavo širdyje. gyvastis. iškvepi tai, ir kūną po truputį pradeda apimti sąstingis. žvalgais į sustingusias sienas, ir paskutinį kartą galvoji, kam visa tai. kam visa ta viso gyvenimo kova, visos naktys, kai buvom beprotiškai, ir tos dienos, kai - - buvo blogiau už nieką. mirtis - tai supratimas, kad jau pametei. kad verta pasiduot. kad paskutinis siūlas nutrūks ir be tavo pagalbos.

kažkas viską jau padarė už mus.
kažkas išmetė šešiaženklį kauliuką.

gal šitaip skaudėti ir turi todėl, kad esi jaunas. kad vėliau viskas, kas bus likę-  daug jausti tą neišdildomą skausmą.

bet dabar... dabar galvoju apie tai, kaip pragyvenau visą savo gyvenimo esmę. dabar galvoju, kad...
na, jei reiktų kalbėtis su savimi, turbūt tai skambėtų taip -

na, vytaute. žinai. žmonės visą gyvenimą kažko siekia: kuria milijardinius verslus, bėgioja vakarais/rytais, kad padailintų figūrą, stengiasi nustebinti mylimus žmones, kuria, rašo, piešia. Matai, tai yra tikslas, tai yra tokia... na, maža egzistencijos dalelė, tai,  be ko jie negalėtų egzistuoti. Kiekvienam tokia aistra yra skirtinga, ir reiškia skirtingus dalykus, bet visiems ji reikalinga. Matai, mieloji, taip jau nutiko, kad jei kitiems viso gyvenimo tikslas buvo tenisas, tai tu tenorėjai gyventi mažam, jaukiam namely prie ežero su mylimu žmogumi, ir retkarčiais klausytis, kaip jis groja pianinu, norėjai nemokėti apsakyti tų akimirkų ir jausti viso gyvenimo prasmę. Taip, tiesa, daugiau tau nieko nereikėjo. bet taip jau nutiko, kad visa tai įvyko šiek tiek anksčiau, nei tikėjaisi, ir jau turėjai viską, apie ką galėtų svajoti mergaitė, beveik moteris, beveik vaikas. ak, klausi, kaip tau praleisti likusį gyvenimą, nes visos svajonės jau išsipildė, ir nebegali būti laiminga, nes to žmogaus nebėra, nes jis juk panoro išnykti? Taip, taip, sunku, nes jis buvo tau skirtas, bet... na, tai jau yra už klausimo ribų. paprastai kai tenisininkas susilaužo koją, tai tampa kokios tenisininkų apranga besirūpinančios firmos akcininku, ir jo gyvenimas po kiek laiko susitvarko. Galiu pateikti tik tokį pavyzdį. Na, o ką daryti tau?.. Įsteigti 'man skauda ir tai niekada nepraeis' klubą?.. Kažin, kažin. Geriau parduok mažą namuką, pianiną, numesk 10kg, užsidėk aptemptus rūbus, daug makiažo, na, ir ką tu žinai, galbūt kažkas ir pavyks su ta tavo širdim. O dėl to žmogaus nesirūpink - tu gi jį myli beprotiškai, ir tokia to žmogaus laisvė, jam viskas bus gerai, pažiūrėk, šypsosi, pažiūrėk - -


per dažnai verkiu. dabar jau nebegaliu susilaikyti.

kartais tas jausmas, kad mes Mirėm, užklumpa labai netikėtai.važiuojant troleibusu, skaitant knygą, keliantis auštant iš ryto. visai netikėtai, ir tada aš tyliai pabėgusi nuo pasaulio verkiu, o mintyse bėga viskas, apie ką galėčiau parašyti knygą.
galėčiau, bet nenoriu.

ir man sakė, kad aš daugiau nei parą savo svajonių neištempiu.
aš likusi nesutikti. jau greitai prasidės ketvirti metai, kai kiekvieną dieną mano mintys, nepaisant valgio, nakties, nepaisant kosmoso, visatos - - sukasi kaip mažos gegutės. viena kryptimi.
Aistra Kitam.

ir gal aš nuo to niekada neatsiplėšiu, gal tam nepadės niekas.
bet. tokia jau ta tiesa, ir kol mano protas, mano Gyvenimas leidžia tuo dalintis, aš tai sakau.

esu priklausoma prie savo Aistros tiek, kiek mano kaimynas, kai buvau maža, atkakliai vydavosi mane su šluota per visas gatves, norėdamas išperti kailį.

tai labai graužia. tas kvėpavimas pabaiga.

nežinau, kaip reikės visa tai pabaigti.
su mirtina doze nuodų į riešą, ar mažom upėm ant nepažįstamo praeivio peties.

- - -

ir dabar jau 00:25.
tyli, juoda, naktis.


daug ką matė, tai pražilo
daug keliavo - pasiklydo