kartais pradedu galvoti apie save, kaip žmogų.
ir nuo tokių galvojimų pradedu kaip avelė nuklysti prie minčių, kiek iš tiesų žmogus gali sau leisti.
Ar tikrai tikra meilė neturi nė vieno pykčio?
Ar aistra tai tik viena gyvenime, ar daugiau nieko negalima mylėti taip pat stipriai, kaip savo pirmosios meilės?

Jei taip, tai mano gyvenimas tikriausiai baigtas. Pasveikti labai sunku, bet dar sunkiau galvoti, kad kitas žmogus, kuris dabar yra svetimas, galėtų tapti bent kiek panašiu į jau Išėjusį.

Aš žiūriu į pasaulį, ir matau, kaip keičiasi metų laikai, kaip ežero vanduo vos patekėjus saulei daug šaltesnis nei vidurnaktį, matau žmones, dabar jau dažnai nesusilaikau, ir išeinu pati - - - ir kartais, tokiais vakarais, tiesiog nebesusivokiu, kaip gyventi, kai viena gauta žinutė sugriauna viską iki pamatų


Tokiomis situacijomis nėra ką daryti, tik sėdėti, giliai kvėpuoti, žvelgti pro langą į tobulus debesis retkarčiais aptemdančius mėnulį, klausytis muzikos, kuri šiek tiek padeda neatsimerkti, padeda pamiršti --  tokiomis situacijomis nepadės joks, net pats tikriausias Draugas, internetas, pati skaniausia vakarienė, net švelniausias apkabinimas

 Tas skausmas visai vaikiškas, labai apnuogintas. Gyvenimas mane po truputį moko, kaip tvarkytis su tais, kurie jausmų išeidami nebeturėjo. Gyvenimas moko mane pačią išeiti, nebesigraužti, uždaryti duris, palikti - - -


Tik bėda ta, kad vis dar dvejoju. man tik skamba galvoj when you grow up your heart dies ir kartais naktį man labai baisu, kad itkrai tapsiu be širdies. po truputį atsikratysiu, padėsiu ant spintelės, užrakinsiu.


ir kad ateis ta minutė, kai prarasiu visą save.

tik dėl šito skaudulio. vaikiško. apnuoginto, gyvento. atiduoto.

atiduotos visos širdies.

dievaži, tai yra visiškai sušiktas jausmas, gyventi taip