manyje atsivėrė skylė. dvi dienas buvo gera. buvo tikrai gera. vėjas plaikstė plaukus, lūpų skonis buvo kitoks - - ir aš ilsėjausi.
dabar manyje atsivėrė skylė, ir šį kartą galiu apčiuopti, jausti - tos toštumos neužpildys niekas. nepažįstamojo lūpos, pati laimingiausia akimirka, kurios laukiau, pinigai ar žmonių šypsenos, vyno buteliai - - -niekas.
(galbūt tai tiesiog reikia išgyventi klausantis pasakojimų apie žmones -
"žinai, pagalvojau, kad tau reikia paaiškinti, juk pasakodamas tau galėsiu viską apibendrinti pats sau. Jis mėgsta senovinius daiktus, turi gramofoną, krūvą plokštelių, penkiasdešimties metų senumo mašiną, jo mėgstamiausia asmenybė - Hitleris, bet, ne, nežiūrėk taip į mane, jis nėra už žydų deginimą, jis tiesiog - - (sumosuoja rankomis ir žvilgteli į dangų) buvo tas žmogus, kuris jį įkvėpė. Na, jam aštuoniolika, jis jau turi savo orkestrą, ir moko kaimynų vaikus groti fortepijonu. Ir taip, jis geria tik vyną, nes save laiko aristokratu. Na, žinai, tuo, geresniu už kitus. Aš visai pritariu - tai nuoširdžiai žavu...")
pasikeičiau, perėjusi per nematomą skystį, žvaigždes, perėjusi per visatą.
šios nakties svečias pedalą spaudžia kaire koja, ir tyliai prašo, kad atsisėsčiau šalia. vienai dainai.
tik auštant Užupį stebėsim
ir žavios mintys
laikui bėgant bluks
gal tikrai išbluks... su visa mano širdim, ir šypsena iš ašarų.taip gyvenu šią naktį. nuoširdžia šypsena iš ašarų.
aš niekam nesakiau, nes tik neseniai supratau, kaip iš tiesų žmonės negirdi, bet viską atiduočiau už marsiečio apkabinimą
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą