vėl ateina kažkokia diena x, kai rašau laišką sau, nes daugiau tiesiog nėra kam rašyti.
Aš esu iš tų žmonių, kurie negali ilgai būti vieni. Iš tų, kurie labai greitai gali susirasti bet ką, iš tų, kurie susibendraus su kažkuo net svetimam žmonių būry, net jei dėl to reikėtų atsisakyti savęs.
Aš nemoku būti viena.
 Ir dabar esu - - - tik dėl to, kad nesugebu su savim susitvarkyt

pikčiausia yra tai, kad aš nuoširdžiai stengiuosi padėti kitiems. tikrai. nesu niekad atsukus nugaros jokiam žmogui, kuris verkia, kuriam reikia pagalbos - - so on

bet kai man pačiai labai blogai. ir aš surenku 5 numerius iš eilės. niekas nesugeba atsiliept, arba sugeba išsisukt, ar negalėt--dingt kažkur, ar dar kitaip išsityčiot

maždaug -

tau blogai - tavo bėdos
man blogai - ačiū kad esi, tu pati geriausia, viską dėl tavęs padaryčiau, niekada tavęs nepaliksiu


tad, draugai. nachui jus visus. nachui.

ir vėl grįžtu prie pagr. savo pasikeitimo - nepasitikėti niekuo, niekada. nes jau per vėlu.