chelsea

įspūdžiai apie tokias vietas turėtų būti rimti. Bet aš kažkuo apsinešusi, gal užvalgiusi kokių vasariškų grybų, bet ne, rodos, ten tebuvo vynuogės pirktos iš kino kitoj gatvės pusėj --
 ką gi. happened. chelsea hotel happened, extraordinary guy from italia happened, happened, happened, happened - - taip ir norisi kartoti šį žodį, jis padeda laikyti akis atmerktas, kad neužmigčiau, o gal neužmirščiau--


 Man vis atrodė, kad čia niekada nepritapsiu, kad niekada neįsiliesiu į visą tą tėkmę tarp keistų žmonių, kvapų, tarp odos spalvų, kurios, dievaži, tikrai turi šimtus atspalvių, bet štai, pasirodo -  here i am, kaip kartodavau būdama dvylikos - pratiksėjo lygiai šešiolika dienų ir naktų čia, ir


ir aš jau pati tempiu per šeštą aveniu paveikslą, pirktą sendaikčių turguje (tikiuosi, jis kabės virtuvėj), apie nieką negalvoju, tik įsilieju į amžiną ritmą, vandenyną, kuris, atrodo, laukia kiekvieno, ir, atrodo, jau noris ištarti tą gerai jau, gerai, aš-čia-gyvenu,
 taip, šitam didžiuliam mieste, kurio gatvėse žmonių daugiau švintant nei tada, kai gražūs saulėlydžiai lėtai glosto materialius aukštų pastatų paviršius.
Taigi. Miestas niekada nemiega. Gal ir tiesa.




Čia viskas vyksta tiesiog, atrodo, be jokių pastangų, tarsi būtų visiškai normalu daryti tai, ką nori daryti, atsipalaidavus, nesinervinant, negaudant laiko,

everything is doesn't matter


štai šitaip aš čia
tiesiog einu į kiną šalia chelsea hotel, atsisėdu į pirmą eilę, žiūriu naują woody allen'o filmą, ir švenčiu savo gyvenimą. ir dar šiek tiek tai, kad beveik lygiai prieš metus lygiai taip pat į filmą nuėjau paryžiuje, jis irgi buvo alleno, irgi naujas. taigi from Rome with love šiais metais pakeitė Blue Jasmine. Ir ką. Ir buvo žiauriai verta.

Žiauriai, žiauriai verta.
žiauriai verta užsimerkti važiuojant metro, atsipalaiduoti, šypsotis, ir jaustis laisvai. laisvai.
daryti bet ką. su bet kuo. bet kur. nes, this is the new york- - ir pati, rodos, dar tuo netikiu.