"<...> žmonių akys švyti, ir visi šauna šampaną, šauna fejerverkus į dangų, kad nešautų vienas į kitą"
umbrasaitė teisi
- - -
kažkas pasikeitė. jau seniai nerašiau, nors atrodo, dar prieš kelias minutes mano galvoje dėliojosi naujas eilėraštis ir dar nesamos knygos puslapiai.
Kažkaip dunksi viduj, ir galbūt tai primintų širdį, bet - dunkst, dunkst, dunkst
Suprantu, kad tai tik mano kūnas, tik žingsniai, kuriuos dėlioju eidama senamiesčiu, norėdama išgyventi.
Aš pradedu atsigauti, tačiau kažkas pasikeitė. Gal atsirado daugiau tiesos, bet taip pat - daugiau nežinojimo.
Ir kas belieka, nei kalbėti pasauliui nesąmones tikintis,kad kažkas gal supras.
bet kartais, tokiais vakarais kaip šis, man atrodo, kad nieko aš nebemoku. kad nieko ir nebenoriu.
kad jau gavau viską, ko norėjau.
kad ir kažkokį žmogų-genijų, grojantį geršviną be atsikvėpimo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą