Keista ir ironiška - nekalbu apie esminius savo gyvenimo dalykus, bet vis kažką niurnu apie tai, kas neturi jokios reikšmės.
 Pavyzdžiui, kad pusę nakties kalbėjomės apie tai, kokiam name norėtumėm gyventi, ir paaiškėjo, kad visi mūsų norai ir idealai sutampa. Net gyvūnus, sakė, vienodus augintumėm. Tai truputį skaudu ir truputį graužia, nes net nutarus, kad gyvensim kartu, abu suprantam, kad to niekada nebus.

Ir kas čia per fokusai? "Draugai"?
ne jau gi

čia bandymas patikėti svajonėmis arba pilnavertiškumo jausmu.
 Jau labai greitai aš iš čia pabėgsiu