harlem

pasirodo, kad užtenka nedaug - tik netyčia nepereiti į kitą gatvės pusę aštuoniasdešimt šeštoj gatvėj, ir, nori-nenori - atsiduri harleme.
įspūdis įdomus. pirmą kartą gyvenime buvau vienintelė baltoji metro stotelėje.

hm, keista, kad manęs nenušovė.
įdomus tas gyvenimas, ir atsiradęs dar vienas kodėl.

praeičių būna labai daug. tikrai. praeičių.
ir dabar, naršydama ir landžiodama po senus blogus, atradau dar vieną praeitį. jau labai aiškią praeitį. ir suvokimą, kad tai jau tikrai tai, - - praeitis.

vis maniau, kad rašydama čia, Lumos,Baltoj arbatoj, Mūzoj, ar bet kur kitur, skaitydama tuos žmones, kurie iš tiesų ypatingi - - mes gyvensim amžinai. Bet dabar suvokiu, kad visi žodžiai renka savo dulkes. Ir nieko nebus. Ir viskas sensta, ir -

ir visgi, kaip toli mes jau nuėjom. kad ir į kokias skirtingas puses, kad ir kaip atitolom, prisimenu naktis, kuriomis skaitydavau žmogaus, mylinčio gyvenimą, muziką ir save, įrašus. Stebėtojo įrašus.  Buvau maža mergaitė, svajojanti apie kažkokią meno gyslelę savyje. Žavėjausi. ir žaviuosi. tik jau kitaip. jau viskas kitaip

tokie žmonės man yra beprotiškai brangūs, nes su jais aš augau. tik jie niekada to nežinos.

Kaip išreikšti viską -
matyt manhetenas išsiurbia ne tik fiziškai, bet ir protiškai -

skaitydavau ir Naktį.  Ir vis dar skaitau. Tik tas laikas, kai dar nebuvom pažįstamos, kai dar nežinojau, kad vieną dieną sėsim į lėktuvą ir praleisim savaitę Paryžiuje, miegosim vienoj lovoj ir šalia mūsų spintėlės rikiuosis vyno buteliai - - tai irgi jau praeitis, praėjęs laikas, kuris skaudina

 Keista graužtis dėl tokių dalykų

Nušvintu kiekvieną kartą, kai prisimenu kolibrio laiškus. jie buvo tokie nuoširdūs, ir tai t a i p atitiko mane, kad neįsivaizdavau, kur dėtis, kai skaitant skruostais riedėdavo ašaros, o pamačiusi naują laišką pašto dėžutėj jausdavausi taip, tarsi nuo pečių būtų nukritęs visas pasaulis. Kažkas visiškai suprato. Be žodžių. Suprato ir tiek. Ir toks paukštelis vis dar yra amžinas atradimas man, žmogus, su kuriuo galiu kalbėtis apie bet ką. tik štai, jis irgi to nežino, o sakyti juk per daug keista - -  'ei, žinai, taip retai susitinkam, bet Tu man toks Draugas, toks, atrodo, tobulas draugas'

- - -

einu iš proto pati prieš save
juk tikrai, štai, einu

ilgiuosi praeities

visai jau kvailė, - sako balsas mano galvoje - kvailė visai

chelsea

įspūdžiai apie tokias vietas turėtų būti rimti. Bet aš kažkuo apsinešusi, gal užvalgiusi kokių vasariškų grybų, bet ne, rodos, ten tebuvo vynuogės pirktos iš kino kitoj gatvės pusėj --
 ką gi. happened. chelsea hotel happened, extraordinary guy from italia happened, happened, happened, happened - - taip ir norisi kartoti šį žodį, jis padeda laikyti akis atmerktas, kad neužmigčiau, o gal neužmirščiau--


 Man vis atrodė, kad čia niekada nepritapsiu, kad niekada neįsiliesiu į visą tą tėkmę tarp keistų žmonių, kvapų, tarp odos spalvų, kurios, dievaži, tikrai turi šimtus atspalvių, bet štai, pasirodo -  here i am, kaip kartodavau būdama dvylikos - pratiksėjo lygiai šešiolika dienų ir naktų čia, ir


ir aš jau pati tempiu per šeštą aveniu paveikslą, pirktą sendaikčių turguje (tikiuosi, jis kabės virtuvėj), apie nieką negalvoju, tik įsilieju į amžiną ritmą, vandenyną, kuris, atrodo, laukia kiekvieno, ir, atrodo, jau noris ištarti tą gerai jau, gerai, aš-čia-gyvenu,
 taip, šitam didžiuliam mieste, kurio gatvėse žmonių daugiau švintant nei tada, kai gražūs saulėlydžiai lėtai glosto materialius aukštų pastatų paviršius.
Taigi. Miestas niekada nemiega. Gal ir tiesa.




Čia viskas vyksta tiesiog, atrodo, be jokių pastangų, tarsi būtų visiškai normalu daryti tai, ką nori daryti, atsipalaidavus, nesinervinant, negaudant laiko,

everything is doesn't matter


štai šitaip aš čia
tiesiog einu į kiną šalia chelsea hotel, atsisėdu į pirmą eilę, žiūriu naują woody allen'o filmą, ir švenčiu savo gyvenimą. ir dar šiek tiek tai, kad beveik lygiai prieš metus lygiai taip pat į filmą nuėjau paryžiuje, jis irgi buvo alleno, irgi naujas. taigi from Rome with love šiais metais pakeitė Blue Jasmine. Ir ką. Ir buvo žiauriai verta.

Žiauriai, žiauriai verta.
žiauriai verta užsimerkti važiuojant metro, atsipalaiduoti, šypsotis, ir jaustis laisvai. laisvai.
daryti bet ką. su bet kuo. bet kur. nes, this is the new york- - ir pati, rodos, dar tuo netikiu.

Naktiniai pokalbiai yra per daug atviri

- hi!
- hello.
- are you a jewish?
- no.
- have a nice day.