keistai kalbu visą dieną. ir vakare suprantu, kad nieko nepasakiau
nieko nepasakau/kai daug kalbu

(ir kiek manęs beliko? kiek manęs beliko? kiek beliko rūkų, jei pagalvoju, kad noriu surūkyt marlboro raudoną ir nebegalvot?
kiek manęs liko, jei gyvenu nuo istorijos iki matematikos? kiek liko, jei sakau, kad mano gyvenimo taisyklės susiijusios su ekonomika - negana to, kad pasikabinu jas ant durų?)

fu, vytaute
fu,
atitolai nuo savęs pačios
atitolai nuo gebėjimo kažką pasakyti
atitolai,
dabar tu verta to keisto žodžio
vaikelis


sakai, vytaute
daug padarai per dieną
sakai, viską suplanuoji minučių tikslumu
ir tuomet atsigulus į lovą jauti, kad palengvėja
ir ką? geriau?

geriau atitolus nuo visko,ko nežinai? ar geriau

tikriausiai per mažai skaudėjo, kai vieną iš sekmadienių grįžai į transą
tikriausiai, vytaute

nepasimokai
kad geriausia būti savimi


ką gi
nesupratai laiku, jog svarbiausia - neprarasti savęs


che che
kentėsi dabar