Kartais labai sunku pažvelgti į situaciją iš šalies. Kad ir kokia ji būtų. O ypač, jei tai asmeniška. Ar skaudina.
Ar tau šešiolika.
Iš tiesų tai nelabai mokėčiau paaiškinti, kokia buvo mano ir jo istorija. Nemokėčiau net pasakyti, ką man tai iš tiesų reiškė -
"atrodo, daug jaučiau, atrodo, labai rūpėjo, bet to žodžio iš m raidės sakyti nedrįsau, tad buvau priversta, ai, atrodė, kad gerai, bet iš kitos pusės - nėra ateities.. " - et, kokia tai būtų istorija
kaip visada, nerišli
dabar perskaičius tą jo žinutę atrodo, kad visai brandžiai parašė - maždaug, ei, labas, susitinkam, užtenka čia tylos
bet aš kažkaip užsiciklinau pykti, nes atrodo, kad reikia, nors nežinau ar pykstu
aš tiesiog įskaudinta ir nusiminusi, nes man liūdna, kad taip dalykai baigias
dabar atrodo, kad nereikėjo rašyt to šiurkštaus "ne", bet ką jau čia.
kas padaryta, tas
norėčiau išmokti nesigailėti
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą