dar niekada mano ateitis nebuvo mano pačios rankose tiek, kiek dabar.
Vyras prieš mane padeda šešiolikos universitetų sąrašus, liepia išsirinkti aštuonis. Aš tik žiūriu į vieną tašką ir --- dieve mano, juk iš tiesų. Juk jau tuoj viskas bus taip rimta, kad nebebus svarbu, net nebebus svarbu, ką aš jaučiu, ar kaip iš tiesų dievinu smulkmenas. Viskas bus per daug rimta.
Vakar buvo labai keistas vakaras. Sėdėjom prie tilto, šnekėjom su Bete Blu ir aš kažkodėl jaučiausi turinti namus ir turinti draugų. Galbūt tas ryšys su žmonėmis, kurie yra artimi, tikrai egzistuoja.
Visgi kai kurie dalykai ir kai kurios birželio naktys yra sukrečiančios.
Vėl laukia vasaros naktis su vynu, be meilės, bet gal juoksiuosi.
Et, kokia prasmė? Kokia yra visko prasmė, jei viskas vis tiek turės pasikeisti, kad ir ką galvočiau, kad ir kaip būtų
scarscarscarscars
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą