Ką galvojau, kad sakysiu apie savo 17ąją gyvenimo vasarą kitiems žmonėms?

 Galvojau, kad nesakysiu nieko, nes užgniauš kvapą prisiminus. Nes tai juk septyniolika. Nes tai juk tai juk tai juk.

 Manyje vėl kaupiasi pyktis. Tik iš tiesų tai tėra begalinis nusivylimas viskuo, kas vyksta. Vienintelis dalykas, kuris mane traukia - Lietaus migla Lu kalne. O daugiau ką? O daugiau nieko

  Tai labai sunku. Man tai yra sunku. Tvarkytis stalčius, išimti iš jų visus laiškus, raštelius, natas. Akyse pradeda kauptis ašaros perskaičius laiškų daleles. "Mūsų nepakartojamas žiemos maršrutas..."

o kas galėjo žinoti - iš tiesų nepakartojamas, daugiau jis niekada nebus pakartotas. O gal ir bus. tik ne mūsų. nė trupinėlio mūsų.

 Ir gal dabar ir gniaužia kvapą. Tik ne nuo noro atsiminti kiekvieną smulkmeną, o nuo vienatvės įdrėskimų ant rankų. Atostogos baigsis po keturių dienų.

 aš-visiškai-nežinau-ką-su-savimi-daryti

- - - - - -

Kartais atrodo, kad dar nevėlu viską pataisyti, dar nevėlu kalbėtis, išsiaiškinti. Bet tada, vos tik pabandau, atsimušu į kažkokią nesuprantamą tuštumą. Tada kaip niekada gerai suprantu, kad kitas žmogus yra k i t a s žmogus. Kad kuriamės artumo iliuziją metų metais, bet jis vis tiek yra k i t a s, ir kai labiausiai reikia, svetimumas išlenda visu pajėgumu, su visom ašriom briaunom ir kampais. Galbūt d.r. pavadintų tai žvaigždžių spygliais. Aš manau, kad tai jau dėsnis. Gali būti, kad tokiais atvejais gyvenimas man tik bando parodyti, kad tas žmogus tikrai ne man skirtas, kad tikrai mes turim būti toli, ir nors dabar skauda, tereikia pralaukti.
 Bet kodėl, kodėl, kodėl tada taip nesinori paleisti
 ----

Dabar man atrodo, kad gegužė-birželis buvo lengvesnis metas, nei dabar. Tada aš negalėjau miegoti, negalėjau valgyti, galėjau išverkti visas savo akis, galėjau kalbėti valandų valandas, o mano vidus degė, degė ir liepsnojo.
 Bet tada, tada bent jau kažkas vyko. O dabar čia taip tuščia ir tik kartais kažkas suklykia, ar suloja šuo.
Naktis pasakojo apie dėžutę, į kurią galima būtų dėti laiškus Jam.
Tik kažin, ar Jis egzistuoja. Tai taip trenkia, kad net nebeturiu jėgų kalbėti