pastaruoju metu visą laiką jaučiuosi taip, tarsi tuoj išvemsiu visą savo vidų. Manau, visi kartais taip jaučiasi - prieš egzaminus, svarbius pokalbius, arba prieš pasiperšant. Bet dabar aš taip jaučiuosi nuolat. Jei ne dėl vieno, taip dėl kito. Ir nieko čia blogo. Čia toks gyvenimo etapas. Tokia tekmė
 Liko keturios minutėms šiam įrašui pabaigti. ir aš jau truputį nežinau ką darau. Jau truputį išeinu iš proto. Iš visų jėgų stengiuosi save laikyti, laikyti labai stipriai ir nepaleisti. Vien todėl dabar toks truputį susikaupimo metas. Ir aš daug tylesnė. Daug rimtesnė.
 Galbūt šitaip man pavyks labiau klausytis, ką sako pasaulis.
 Et, et, et

laikykit kas nors už rankos