kai kurie dalykai gyvenime kartais lieka tiesiog nebaigti.
kad ir santykiai.
ir kad ir kaip gaila, galų gale nupjaunu tą atkarpą, kuri buvo gyvenimo klaida.
Klaida, klaida, klaida. Nors kartais būdavau beprotiškai laiminga.


Ilsėkis ramybėj.

keistai kalbu visą dieną. ir vakare suprantu, kad nieko nepasakiau
nieko nepasakau/kai daug kalbu

(ir kiek manęs beliko? kiek manęs beliko? kiek beliko rūkų, jei pagalvoju, kad noriu surūkyt marlboro raudoną ir nebegalvot?
kiek manęs liko, jei gyvenu nuo istorijos iki matematikos? kiek liko, jei sakau, kad mano gyvenimo taisyklės susiijusios su ekonomika - negana to, kad pasikabinu jas ant durų?)

fu, vytaute
fu,
atitolai nuo savęs pačios
atitolai nuo gebėjimo kažką pasakyti
atitolai,
dabar tu verta to keisto žodžio
vaikelis


sakai, vytaute
daug padarai per dieną
sakai, viską suplanuoji minučių tikslumu
ir tuomet atsigulus į lovą jauti, kad palengvėja
ir ką? geriau?

geriau atitolus nuo visko,ko nežinai? ar geriau

tikriausiai per mažai skaudėjo, kai vieną iš sekmadienių grįžai į transą
tikriausiai, vytaute

nepasimokai
kad geriausia būti savimi


ką gi
nesupratai laiku, jog svarbiausia - neprarasti savęs


che che
kentėsi dabar

pete doherty - for lovers

iš vienos pusės galėčiau sakyti, kad manęs lyg ir nėra. Kad sunykau po visų harlemų, po niujorko, kuris tik dabar tampa apčiuopiamas, po naktų beprotiškai plačioj ir patogioj lovoj norvegijoj, ir skaitymo, ir visko, kas nutiko- - -
iš vienos pusės. ir man gaila, kad neturiu laiko rašyti, kad negaliu lietis nesustodama.
bet juk yra ir kita pusė. ta, kad yra ką veikti. kad kiekviena diena prasideda renesansu - carpe diem.
Dar niekada nebuvo šitaip sunku, bet aš juk jaučiu, kaip po truputį augu. Dar tik mėnesis, o manyje jau skyla kalnai, teka naujos upės, ir, dievaži, aš juk moku kelis žodžius prancūziškai - -

ir taip viskas pinasi. pasiilgstu žmonių. labai pasiilgstu laisvų vakarų, kai leisdavau sau tiesiog būti. tokių vis dar reikia. tokie ir būna, tik labai retai. tada vis sakau - štai, tikroji aš, štai --
bet ateina kita diena. kuri kupina dvejonių. kai dėl nieko negali būti tikras.

mano gyvenimas, kaip ir visų - amžini pasirinkimai. aukoji, darai, kažką aukoji, kažką darai.

gyvenu bandymu.
bandymu atsakyti, ko iš tiesų reikia, kad būtum laimingas, ar tikra meilė tik ta, kuri visuomet yra šalia, kuri visada skaito mintis ir yra šalia kiekvieną minutę.
o galbūt visą gyvenimą ieškojau kitokios? absoliutaus pasitikėjimo ir nuoširdaus tikėjimo.
o tai, rodos, turiu.

ir galėčiau šnekėti amžinybę apie tai, kas nutiko šį mėnesį - rytą, kai užkloja ir prieš išeinant pabučiuoja, bachą ir kaip pajaučiau, kad iriuosi į priekį, dienas, kai išėjau, ir nebesivijau nieko gatve, net jei labai skaudėjo - - -


gal bręstu. gal. po truputį.

ir galbūt, galbūt, galbūt

jau tuoj pasieksiu kryžkelę

taip labai norisi pasirinkti teisingai.
taip labai labai norisi