niekada nemanykit, mieli čia nesantys žmonės, kad apie kitus asmenis, net jums žiauriai artimus, žinote viską.
oi kaip nustebsite vieną naktį/rudenį/rytą - - -

vytautė
vyTAUtė


"tikiuosi, turi cigarečių. Kvaila, bet aš [tavo vietoje] tai pradėčiau rūkyti"


(niekas manęs nepažįsta geriau už tave)

radau šventajame rašte -

Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi.

Laikas gimti ir laikas mirti;

laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.

Laikas žudyti ir laikas gydyti;

laikas griauti ir laikas statyti.

Laikas verkti ir laikas juoktis;

laikas gedėti ir laikas šokti.

Laikas išmėtyti akmenis ir laikas juos surinkti;

laikas glamonėtis ir laikas nesiglamonėti.

Laikas ieškoti ir laikas pamesti;

laikas turėti ir laikas išmesti.

Laikas perplėšti ir laikas susiūti;

laikas tylėti ir laikas kalbėti.

Laikas mylėti ir laikas nekęsti;

laikas karui ir laikas taikai (Koh 3, 1–8).


sukasi. sukasi.sukasi.

"koks skirtumas, kaip ten kas. svarbiausia, kad jie groja. tai turbūt ir yra gyvenimas" šiąnakt sako Mindaugas.

viskas/susiliejo

rytais, rytais, rytais, nešim gėrį kibirais
rytais, rytais nešim gėrį kibirais
rytais, rytais nešim gėrį kibirais
visiem išvien
 ir viskas
 bus
kitaip

06.26.  23:58

buvau tau sesuo.
buvau tau viskas, kas norėjai, kad būčiau.
mirus būčiau.
mirus. mirus, bet po dviejų valandų  prisikėlus, ir galbūt, jei būtum norėjus - nupirkus šokoladinių ledų.

buvau tau viskas, kas norėjai, kad būčiau.
buvai man viskas. kas norėjau, kad būtum, ir kas nenorėjau.

ir matyt žinau, kaip jaučiasi mirštantis žmogus.
per akis nebėga jokie gyvenimai. tu tik sėdi, ir jauti kiekvieną sekundę iškvepiantis tai, kas yra visa Meilė tavo širdyje. gyvastis. iškvepi tai, ir kūną po truputį pradeda apimti sąstingis. žvalgais į sustingusias sienas, ir paskutinį kartą galvoji, kam visa tai. kam visa ta viso gyvenimo kova, visos naktys, kai buvom beprotiškai, ir tos dienos, kai - - buvo blogiau už nieką. mirtis - tai supratimas, kad jau pametei. kad verta pasiduot. kad paskutinis siūlas nutrūks ir be tavo pagalbos.

kažkas viską jau padarė už mus.
kažkas išmetė šešiaženklį kauliuką.

gal šitaip skaudėti ir turi todėl, kad esi jaunas. kad vėliau viskas, kas bus likę-  daug jausti tą neišdildomą skausmą.

bet dabar... dabar galvoju apie tai, kaip pragyvenau visą savo gyvenimo esmę. dabar galvoju, kad...
na, jei reiktų kalbėtis su savimi, turbūt tai skambėtų taip -

na, vytaute. žinai. žmonės visą gyvenimą kažko siekia: kuria milijardinius verslus, bėgioja vakarais/rytais, kad padailintų figūrą, stengiasi nustebinti mylimus žmones, kuria, rašo, piešia. Matai, tai yra tikslas, tai yra tokia... na, maža egzistencijos dalelė, tai,  be ko jie negalėtų egzistuoti. Kiekvienam tokia aistra yra skirtinga, ir reiškia skirtingus dalykus, bet visiems ji reikalinga. Matai, mieloji, taip jau nutiko, kad jei kitiems viso gyvenimo tikslas buvo tenisas, tai tu tenorėjai gyventi mažam, jaukiam namely prie ežero su mylimu žmogumi, ir retkarčiais klausytis, kaip jis groja pianinu, norėjai nemokėti apsakyti tų akimirkų ir jausti viso gyvenimo prasmę. Taip, tiesa, daugiau tau nieko nereikėjo. bet taip jau nutiko, kad visa tai įvyko šiek tiek anksčiau, nei tikėjaisi, ir jau turėjai viską, apie ką galėtų svajoti mergaitė, beveik moteris, beveik vaikas. ak, klausi, kaip tau praleisti likusį gyvenimą, nes visos svajonės jau išsipildė, ir nebegali būti laiminga, nes to žmogaus nebėra, nes jis juk panoro išnykti? Taip, taip, sunku, nes jis buvo tau skirtas, bet... na, tai jau yra už klausimo ribų. paprastai kai tenisininkas susilaužo koją, tai tampa kokios tenisininkų apranga besirūpinančios firmos akcininku, ir jo gyvenimas po kiek laiko susitvarko. Galiu pateikti tik tokį pavyzdį. Na, o ką daryti tau?.. Įsteigti 'man skauda ir tai niekada nepraeis' klubą?.. Kažin, kažin. Geriau parduok mažą namuką, pianiną, numesk 10kg, užsidėk aptemptus rūbus, daug makiažo, na, ir ką tu žinai, galbūt kažkas ir pavyks su ta tavo širdim. O dėl to žmogaus nesirūpink - tu gi jį myli beprotiškai, ir tokia to žmogaus laisvė, jam viskas bus gerai, pažiūrėk, šypsosi, pažiūrėk - -


per dažnai verkiu. dabar jau nebegaliu susilaikyti.

kartais tas jausmas, kad mes Mirėm, užklumpa labai netikėtai.važiuojant troleibusu, skaitant knygą, keliantis auštant iš ryto. visai netikėtai, ir tada aš tyliai pabėgusi nuo pasaulio verkiu, o mintyse bėga viskas, apie ką galėčiau parašyti knygą.
galėčiau, bet nenoriu.

ir man sakė, kad aš daugiau nei parą savo svajonių neištempiu.
aš likusi nesutikti. jau greitai prasidės ketvirti metai, kai kiekvieną dieną mano mintys, nepaisant valgio, nakties, nepaisant kosmoso, visatos - - sukasi kaip mažos gegutės. viena kryptimi.
Aistra Kitam.

ir gal aš nuo to niekada neatsiplėšiu, gal tam nepadės niekas.
bet. tokia jau ta tiesa, ir kol mano protas, mano Gyvenimas leidžia tuo dalintis, aš tai sakau.

esu priklausoma prie savo Aistros tiek, kiek mano kaimynas, kai buvau maža, atkakliai vydavosi mane su šluota per visas gatves, norėdamas išperti kailį.

tai labai graužia. tas kvėpavimas pabaiga.

nežinau, kaip reikės visa tai pabaigti.
su mirtina doze nuodų į riešą, ar mažom upėm ant nepažįstamo praeivio peties.

- - -

ir dabar jau 00:25.
tyli, juoda, naktis.


daug ką matė, tai pražilo
daug keliavo - pasiklydo

Jau man vis tiek
Išmintis ir vynas
Man vis tiek
Pasaulio pažinimas
Aš toli nuo čia

Nes jau vėlu
Diena jau leidžias
Jau vėlu
Žvaigždynai skleidžias
O aš ten su jais toli

vėl ateina kažkokia diena x, kai rašau laišką sau, nes daugiau tiesiog nėra kam rašyti.
Aš esu iš tų žmonių, kurie negali ilgai būti vieni. Iš tų, kurie labai greitai gali susirasti bet ką, iš tų, kurie susibendraus su kažkuo net svetimam žmonių būry, net jei dėl to reikėtų atsisakyti savęs.
Aš nemoku būti viena.
 Ir dabar esu - - - tik dėl to, kad nesugebu su savim susitvarkyt

pikčiausia yra tai, kad aš nuoširdžiai stengiuosi padėti kitiems. tikrai. nesu niekad atsukus nugaros jokiam žmogui, kuris verkia, kuriam reikia pagalbos - - so on

bet kai man pačiai labai blogai. ir aš surenku 5 numerius iš eilės. niekas nesugeba atsiliept, arba sugeba išsisukt, ar negalėt--dingt kažkur, ar dar kitaip išsityčiot

maždaug -

tau blogai - tavo bėdos
man blogai - ačiū kad esi, tu pati geriausia, viską dėl tavęs padaryčiau, niekada tavęs nepaliksiu


tad, draugai. nachui jus visus. nachui.

ir vėl grįžtu prie pagr. savo pasikeitimo - nepasitikėti niekuo, niekada. nes jau per vėlu.

"Mano būtis yra jos peties trūkumas." (G. Grušaitė "Neišsipildymas")

pavargau miegoti viena, bet vis vien dažnai būnu laiminga

pasaulyje septyni milijardai
o aš neturiu nė vienos kuris kartu
gertų arbatą



Kad nupieštum turi vartoti lietų
 daug lietaus
 kad suprastum
 turi vartoti vėją
daug vėjo


čia tik uraganai

vakar naktį pasaulis mane išdavė

šiandien supratau, kad reikia pradėti melstis, nes kitaip viskas baigsis labai blogai.
ir čia, po velnių, tik todėl, kad mes išsiskyrėm?
taip. taip. tik todėl. todėl, kad kiekvieną kartą, kai prarandu tą, kurį myliu, mano gyvenimas eina velniop. velniop, velniop, velniop

šiandien labai verkiau, ir lygiai tris valandas nejudėdama sėdėjau knygyne. ir nėra čia ko girtis - nebuvo nė šilta, nei šalta, tik laikas stovėjo sustojęs ir žiūrėjo man pro petį, pranašiškai nusijuokdamas ir primindamas, kokia šiandien aš beviltiška.
ir tikrai ar tikrai tik šiandien?


šiandien - rytoj - amžinai - visos - upės - teka

ne. neturiu šiandien tiek raidžių, kad galėčiau kalbėti
mintys pačios stringa mano

toj

tiksinčioj
sprogstančioj


~~~
It's another time, it's another day
Numbers they are new, but it's all the same
Running from yourself, it will never change
If you try you could die

šiandien aš netekau klausos
nuo šiandien aš nebepažįstu natų

tai yra pats baisiausias skausmas, kurį esu jautusi

dievaži. turiu bilietus į new york.

sėdžiu nekvėpuodama velniškai gražiuose namuose. šiandien negaliu suvalgyti nė kąsnio, gyvenimas stringa gerklėje, - - pabėriau ryžius ant žemės, nesugebu surinkti, sugebu tik atsiklaupti, ir pažvelgusi į lubas, kaip į veidrodį - - išvyti iš savęs truputį sūraus vandens, galvodama, kad vėliau bus geriau.
kažkas labai aiškiai pasibaigė. aiškiai, šiek tiek lauktai, bet beprotiškai skaudžiai.
Kai tu žinai, kad įvyks kažkas blogo, įvykus skausmas nėra mažesnis.

Kartais skaitydama ankstesnius įrašus susimąstau, kad visuomet rašau labai liūdnai, ir kad viskas, kas vyksta mano gyvenime čia rodosi blogai.
bet vis viskas nėra blogai, aš tiesiog kartais atsidūstu, ir tuomet iš tokio atodūsio plaukia mintys, arba bukos dainos, arba neapskaičiuoti pianino klavišai, arba va - kažkokios kreivos raidės, kreivos net čia, paslaptingoj interneto erdvėj, kurią išmano tik programautojai

programautojai
sumautojai
programautojai

yra tokių laimingų akimirkų gyvenime, vis dar. pavyzdžiui, šeštą ryto pakelti galvą, suprasti, jog esi ežero vidury, ir saulė tyliai skverbiasi per odą maloniai šildydama, ir vėl užmigti.
yra laimingų momentų gyvenime be liūdesio, bet taip pat yra tas jausmas, kad jau niekad nebūsiu laiminga iki galo.
 gal ir nieko baisaus. buvau pakankamai.daug dienų. daug dienų buvau apsvaigusi nuo gyvenimo, kuris buvo tiesiog per geras.

įsivaizduoju, kad geriausiu atveju po daugelio metų tiesiog turėsiu daug darbo, ir galbūt tokį gyvenimą, kurio norėtų kiti, bet taip pat galvoju, gal galbūt po daugelio metų - - - nieko nebebus.


et, ir vėl aš
kalbu
nepagrįstai
kaip pasakytų visos pasaulio mokytojos

išmokau juoktis
iš
širdies

yra tik vienas žmogus kurio nemoku nemylėti
(ką daryt)

kartais pradedu galvoti apie save, kaip žmogų.
ir nuo tokių galvojimų pradedu kaip avelė nuklysti prie minčių, kiek iš tiesų žmogus gali sau leisti.
Ar tikrai tikra meilė neturi nė vieno pykčio?
Ar aistra tai tik viena gyvenime, ar daugiau nieko negalima mylėti taip pat stipriai, kaip savo pirmosios meilės?

Jei taip, tai mano gyvenimas tikriausiai baigtas. Pasveikti labai sunku, bet dar sunkiau galvoti, kad kitas žmogus, kuris dabar yra svetimas, galėtų tapti bent kiek panašiu į jau Išėjusį.

Aš žiūriu į pasaulį, ir matau, kaip keičiasi metų laikai, kaip ežero vanduo vos patekėjus saulei daug šaltesnis nei vidurnaktį, matau žmones, dabar jau dažnai nesusilaikau, ir išeinu pati - - - ir kartais, tokiais vakarais, tiesiog nebesusivokiu, kaip gyventi, kai viena gauta žinutė sugriauna viską iki pamatų


Tokiomis situacijomis nėra ką daryti, tik sėdėti, giliai kvėpuoti, žvelgti pro langą į tobulus debesis retkarčiais aptemdančius mėnulį, klausytis muzikos, kuri šiek tiek padeda neatsimerkti, padeda pamiršti --  tokiomis situacijomis nepadės joks, net pats tikriausias Draugas, internetas, pati skaniausia vakarienė, net švelniausias apkabinimas

 Tas skausmas visai vaikiškas, labai apnuogintas. Gyvenimas mane po truputį moko, kaip tvarkytis su tais, kurie jausmų išeidami nebeturėjo. Gyvenimas moko mane pačią išeiti, nebesigraužti, uždaryti duris, palikti - - -


Tik bėda ta, kad vis dar dvejoju. man tik skamba galvoj when you grow up your heart dies ir kartais naktį man labai baisu, kad itkrai tapsiu be širdies. po truputį atsikratysiu, padėsiu ant spintelės, užrakinsiu.


ir kad ateis ta minutė, kai prarasiu visą save.

tik dėl šito skaudulio. vaikiško. apnuoginto, gyvento. atiduoto.

atiduotos visos širdies.

dievaži, tai yra visiškai sušiktas jausmas, gyventi taip

žmones pakeičia arba čiurlionio menų mokykla, arba vilniaus universitetas, arba kiti dalykai, kurių dar nežinau, bet labiausiai, visgi - vilniaus universitas.
 tokios smulkmenos šiandien byra,byra,byra--- kaip kadaise byrėjo silicio oksidas. taip, iš tų pačių nuglostytų tavo plaukų


valgiau braškes, glosčiau šunį, ir svarsčiau, kad rugpjūtis galbūt bus kitoks nei kiti. aštuntas mėnuo ir pirmą kartą perskristas atlantas. bet per anksti burti sau. kad ir iš delno, kad ir aiškios linijos

laimė egzistuoja. grįžtant namo vėlų vakarą, kai ramuma gulasi ant pečių, mėnulis  susilieja su akimis, ir viskas, kas telieja - šiltas prigludimas prie mylimojo pečių, vienintelis noras, vienintelės švelniai užsimerkusios akys, atodūsis, kurio taip laukiu. tačiau tokios naktys, nors ir beprotiškai laimingos, nes tai viskas, ko noriu šią akimirką, sugriūna - - - ir tai tiesiog dėsnis

nebent nuo šiol neleisiu jam egzistuoti

* * *

Gerdamos kolą ir valgydamos braškes kalbėjomės apie tai, ką norėtumėm nuveikti gyvenime. Aš pasakiau, kad vienintelis dalykas, kuris turėtų būti įrašytas nr. 1ir kuris mane galėtų priversti verkti yra Metropolitan Opera. Tad vėliau teko padaryti sąrašą, ką norėčiau nuveikti, nes neduokdie, ir toliau juokaudama sakysiu tiesą:

-1. Parašyti knygą
 0. Turėti žmogų, kuris norėtų suprasti, kodėl knygą rašau. ir taip - žmogų
 dievaži, nieko nebematau ,reikia užsidegti dar vieną žvakę. gerai, tęsiu

1.  Nueiti į operą
2. Surengti savo nuotraukų parodą, portretų parodą
3. Išmokti gerai degustuoti vyną ir turėti mažą vynuogyną 
4. Netyčia užklydus į oro uostą išskristi pirmu pasitaikiusiu lėktuvu, bet kokia kryptimi
5. Įsidarbinti NASA bent mėnesiui be jokio fizikinio išsilavinimo
6. Iššokti su parašiutu. kelis kartus.
7. Dalyvauti filmo kūrime
8. Nusidažyti plaukus mėlynai, ir pasidaryti mažą kregždutės tatuiruotę
9. Suplonėti ir tada vėl sustorėti
10. Pasavanoriauti Afrikoje
11. Savaitę gyventi stikliniam namely prie jūros
12. Išbandyti žolę ir daugiau niekada nebandyti
13. Užauginti vieną kanapę
14. Atversti žmogų iš niki minaž į Dž. Morrisoną
15. Nusipirkti Steinway
16. Gauti kibirą rožių
17. Nusivežti geriausius gyvenimo mokytojus į Ispaniją
18. Pabandyti kažką atkalbėti nuo hašišo pabandymo
19. Paskaityti savo eiles Poezijos pavasary
20. Nusifilmuoti filme, kur reikėtų verkti
21. Praleisti naktį prie Senos skaitant R. Buroką
22. Parašyti dainą
23. Gerai pagroti Šopeno fantaziją ekspromtu
24. Išrasti ką nors naujo ir užpatentuoti paukščio vardu
25. Miegoti kalnuose po atviru dangumi
26. Miegoti paplūdimy
27. Nusipirkti butą Užupy ir po pusmečio parduoti, nes nesu menininkė
28. Nusipirkti iš Indėno nuodingų strėlių ir plaukti kanoja per džiugles
29. Nenusišauti iki 30ojo gimtadienio
30. Nešiotis piniginėje tai, nes pažadėjau.

et. viskas kiek keista. galėtų juk dar būt tokių dalykų šimtai, bet ką padarysi, jei į galvą šovė tai - --
taip, atrodo keistokai.
bet žinau, kai prie visų šių žodžių atsiras varnelės,
viskas-bus-kitaip

bandyti blukti

manyje atsivėrė skylė. dvi dienas buvo gera. buvo tikrai gera. vėjas plaikstė plaukus, lūpų skonis buvo kitoks - - ir aš ilsėjausi.
 dabar manyje atsivėrė skylė, ir šį kartą galiu apčiuopti, jausti -  tos toštumos neužpildys niekas. nepažįstamojo lūpos,  pati laimingiausia akimirka, kurios laukiau, pinigai ar žmonių šypsenos, vyno buteliai - - -niekas.
(galbūt tai tiesiog reikia išgyventi klausantis pasakojimų apie žmones -
"žinai, pagalvojau, kad tau reikia  paaiškinti, juk pasakodamas tau galėsiu viską apibendrinti pats sau. Jis mėgsta senovinius daiktus, turi gramofoną, krūvą plokštelių, penkiasdešimties metų senumo mašiną, jo mėgstamiausia asmenybė - Hitleris, bet, ne, nežiūrėk taip į mane, jis nėra už žydų deginimą, jis tiesiog - - (sumosuoja rankomis ir žvilgteli į dangų) buvo tas žmogus, kuris jį įkvėpė. Na, jam aštuoniolika, jis jau turi savo orkestrą, ir moko kaimynų vaikus groti fortepijonu. Ir taip, jis geria tik vyną, nes save laiko aristokratu. Na, žinai, tuo, geresniu už kitus. Aš visai pritariu - tai nuoširdžiai žavu...")

pasikeičiau, perėjusi per nematomą skystį, žvaigždes, perėjusi per visatą.
šios nakties svečias pedalą spaudžia kaire koja, ir tyliai prašo, kad atsisėsčiau šalia. vienai dainai.

tik auštant Užupį stebėsim

ir žavios mintys

laikui  bėgant bluks



gal tikrai išbluks... su visa mano širdim, ir šypsena iš ašarų.taip gyvenu šią naktį. nuoširdžia šypsena iš ašarų.

aš niekam nesakiau, nes tik neseniai supratau, kaip iš tiesų žmonės negirdi, bet viską atiduočiau už marsiečio apkabinimą

Aš nežinau kodėl, bet kartais tokiom naktim kaip ši - kai ant stalo du išgerti buteliai šampano, pusantro vyno butelio, degtinė, kola dar berods, ir dar kažkoks š, kurio aš nežinau - man noris juoktis. juoktis už nepažįstamuosius, kurie siūlo man savo gyvenimą, nes daugiau nežino, kam siūlyti, juoktis už mylimą, todėl, kad išėjo, juoktis už visus, už lubas, kurios neturi ribų - - -tiesiog pasitraukti iš čia juoku.  daugiau nežinau, kuo galiu pasitraukti. fuck it

video į kurį telpa visas gyvenimas

bet jo negalima žiūrėti epileptikams, tam žmogui, nukritusiam stadiono gale, prie kurio prieš mėnesį bėgau skambindama greitajai. Tokio žiūrėti negalima. Viskas jų gyvenime turi būti pastovu. Rašau sau, kad nepamirščiau. Kad daryčiau klaidas, kurios tik labai sunkios, bet ne lemiamos.

Taip geriau, nei visada gyventi teisingai, ir paskui Mirti dėl smulkmenos.

Prieš parą galvojau, kad atėjo gyvenimo tarpsnis, kai nebenorėsiu nieko. Kai gyvensiu plačiai atmerktom akim, šiek tiek nusistatytu požiūriu į pasaulį. Gyvensiu, galėdama save kontroliuoti, gyvensiu jau su šiokia tokia expierience - ką galima daryti, ir ko geriau nereikėtų.
 Dabar suprantu, kad yra dalykų, kuriems expierience neegzistuoja - - - jie tiesiog daro žmones laimingais
aš jaučiuosi savimi naktį. Todėl prašau savo nematomo dievo - fu, nemėgstu žodžio dievas - tu paėmei viską, jei gali. palik šunį, stovintį už vartelių ir inkščiantį, ir palik man naktis.
 naktis, kai galiu gerti vyną, palik man nežinojimą, kad galiu nesijaudinti, kad ateis rytas, žinutė, kertanti kaip ugnis, kad ateis kažkas, kas gali viską sugadinti - -

nemėgstu žmonių. nebedrįstu sakyti, kad nemėgstu pati savęs, nors visai gali būti, kad tai mano problema, kad nebegaliu kęsti nieko ilgo visą laiką.
video, į kurį telpa visas gyvenimas, viskas, kas tik keičiasi milisekundžių greičiu, taip greitai, kaip leidžia galaktikinė fizika, video, kuriame niekas nesikartoja ir trunka vos dalį sekundės, bet vis dėl to tie maži lopinėliai turi prasmę.
Dabar noriu tokio gyvenimo. Tokio gyvenimo, naktų, ir šuns.
Nebedrįstu degti smilkalų. Gal tokie ir pasikeitimai.
Drįstu siųsti žmones nachui, tik svarstau, kokiu žodžiu galėčiau nachui pakeisti. noriu turėti savą nachui, visai kaip savą dievą. Tokie žmonės, nuėję į mano Anapus, niekada daugiau negrįžtų. Niekada.

Vaikinai, sutikti parduotuvėje, ir išsivežantys į nowhere, lempą sudaužantis šampano kamštis, cigaretė, įmesta į kolą su degtine, ir iš karto išsitraukta kita, nes juk netrūksta, ir ašarų pilnos akys paskutinį kartą, klausant dainos, apsakančios visą mano bejėgiškumą šiomis dienomis, mano vienintelį tikrą žinojimą - aš negaliu nieko pakeisti.

To be appeased

Tai gurkšnis oro. Gurkšnis oro, kai galvoje dėliojasi knygos vaizdiniai. Tai toks jausmas, kai išnyri iš vandens, ant lūpų jauti sūrios druskos skonį, tai jausmas, kai tavyje kažkas vyksta, lūžis, kai supranti, kad daugiau niekada nebūsi toks, kaip anksčiau, ir todėl dar nenori apie tai kalbėti, bet jau kažkas pasikeitę, kažkas negrįžtamai, kažkas negrįžtamai tiek, kad gali rašyti ir dirbti klausantis muzikos, kad jau gali pasakyti - aš esu, ir gyvenimas trumpas, ir nuo šiol aš būsiu laiminga, - - -
 Sunku patikėti atėjusia vasara. Keista nusivalyti ašaras ir pradėti nuo pradžių. Nuo pradžių pajausti, kaip tuksi širdis. Išssilaisvinti.

 Po ilgo laiko, po labai ilgo laiko.
Ne po dienų, mėnesių, net ne po metų - - -

aš jaučiu savo širdį plakant. laisvą širdį, kuri nebėga nuo nieko, nepriklauso niekam, kuri tiesiog yra, ir nuo šiol yra tik taip, kaip nori būti.


atgimimas. laimė.
laimė.būti. sau.